Skulptūra „Metraštininkas“ Pušalote

  • Skulptūra „Metraštininkas“ Pušalote
Skulptūra „Metraštininkas“ pastatyta 2009 m. birželio 26 d., Pušaloto Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Autorius – skulptorius Vytautas Ulevičius. Paminklo įkūrėjai, steigėjai – kauniečiai žurnalistas Petras Garnys ir poetas Petras Palilionis. Pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Šis paminklas įamžina keturis Pušalote kunigavusius kultūros veikėjus: etnografą leksikografą Antaną Jušką (1819–1880), poetą Petrą Rimkevičių (1842–1907), tautinį veikėją Joną Jaskevičių (1863–1935) ir poetą vertėją Adolfą Sabaliauską-Žalią Rūtą (1873–1950). Kiekvieną jų galima įžvelgti išraiškingoje seno metraštininko figūroje, o virš jos – spindinti visagalė Viešpaties Apvaizdos akis, sergėjanti parapijos žmones. Kunigas Antanas Juška Pušalote klebonavo 1854–1862 m., šiose apylinkėse užrašė daug dainų ir melodijų, aprašė pušalotiškių vestuves. Nuo 1886 m. iki mirties 1907 m. Pušalote gyveno kunigas poetas Petras Rimkevičius, populiarios dainos „Tykus buvo vakarėlis“ autorius. Jis taip pat tyrinėjo lietuvių kalbą. 25 m. Pušalote klebonavo kunigas Jonas Jaskevičius. Jis rėmė draudžiamos spaudos platinimą, talkino knygnešiams, kaimuose organizavo keletą slaptų lietuviškų mokyklėlių, šelpė neturtingus moksleivius. Artėjant bolševikų armijai, kunigas Jonas Jaskevičius organizavo savanorius partizanus. Už nuopelnus buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. Pušalote kunigavo ir poetas vertėjas Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta, kuris 1918 m. šiame miestelyje surinko apie 200 bažnyčios ornamentikos pavyzdžių ir keliasdešimt kryžių viršūnių, viską padovanojo Lietuvos meno kūrėjų draugijai. Šaltiniai: Bitinaitė, Asta. Pabuojiečiai Pušalote įamžino kunigus-kultūros veikėjus // Darbas. – 2009, liep. 2, p. 3. Kanišauskas, Sigitas. „Pušalotas – mano pirmasis didmiestis“ // Darbas. – 2020, spal. 20, p. 1, 5. Dainiaus Vareikos nuotrauka.
  • GPS koordinatės: 55.93071, 24.24461