Vytartų dvaras

  • Vytartų dvaras
Pasvalio r., Vytartų k. Buvusio Vytartų dvaro sodyba yra 1,5 km nuo Pasvalio į šiaurės vakarus, kairėje Mūšos pakrantėje. Dvaro pastatai iškilo 3-iame XX a. dešimtmetyje. Dvaras iki 1930 m. priklausė J. Chodakauskui. Jam mirus, žemė buvo padalinta 4 įpėdiniams. Sūnus, kuriam atiteko dvaro centras, greitai subankrutavo, todėl jis dalį žemės pardavė J. Valeikai, kitą dalį, su centriniu rūmu – nupirko savivaldybė ir įkūrė mokyklą. Mokykla Vytartų dvare veikė nuo 1931 iki 1968 m. Dvaro sodyba turi architektūrinę vertę. Iš dvaro pastatų išlikęs tik gyvenamasis rūmas – vieno aukšto, pamatai iš akmens, mūrinis plytų, tinkuotas ir baltai dažytas. Buvęs molinių čerpių stogas pakeistas šiferiniu. Bendra pastatų būklė prasta, rūmas senas. Parke tebežaliuoja gražios kaštonų, liepų alėjos. Dvaro sodybos aplinka paskelbta saugomo gamtinio landšafto zona. Tetirvinų kaimo gyventojas, visuomenės veikėjas Algirdas Mulevičius dėjo dideles viltis, kad iš griuvėsių būtų prikeltas netoli Pasvalio esantis Vytartų dvaras: svajojo dvare įsteigti pasvaliečių namus, kurie būtų tapę įvairių susitikimų, kultūros bei leidybos centru. Tačiau šiam užmojui nebuvo lemta išsipildyti. Negavus savivaldybės pritarimo ir neradus dosnaus mecenato, 2019 m. Vytartų dvaras buvo parduotas aukcione. Jį nusipirko Kiemelių kaime gyvenantys Almantas ir Silvija Besakirskai. Naujasis savininkas domisi malūnais ir dvarais. Tad jis aukcione nusipirkęs ne tik Vytartų dvarą, bet ir Toliūnų vandens malūną. Apie Vytartų dvarą valdžiusią Chodakauskų šeimą, rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę ir Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmoną Sofiją Chodakauskaitę-Smetonienę Apie 1840 m. Aleksandras Chodakauskas tapo Telšių apskrities valstybės turto valdybos sekretoriumi. Jis vedė baronaitę Nataliją Šarlotą Osten Saken, gimusią 1819 m. vasario 8 d. Pieviko dvare (dab. Liepojos r., Latvija). 1846 m. A. Chodakauskas persikėlė į Panevėžį, kur dirbo apygardos valstybės turto valdyboje raštvedžiu, nuo 1850 m. – sekretoriumi, o nuo 1853 m. iki 1859 m. kovo mėnesio – minėtos valdybos viršininko padėjėju, turėdamas gubernijos sekretoriaus tarnybinį laipsnį. Baigus tarnybą, A. Chodakauskui buvo suteiktas titulinio patarėjo laipsnis. Pasitraukęs iš tarnybos valstybės turto valdyboje, A. Chodakauskas apsigyveno Vytartų dvare, kuriame nuo 1852 m. vasaros buvo įsikūrusi jo šeima. Vytartų dvaras anksčiau priklausė Mykolui Tomkevičiui, kuris prasiskolino ir nebegalėjo išmokėti skolų privatiems asmenims ir Panevėžio apskrities iždui. Buvo paskelbtos Vytartų dvaro pardavimo varžytinės. M. Tomkevičius daugiausia buvo skolingas Natalijai Šarlotai Osten Saken-Chodakauskienei, dėl to Panevėžio apskrities teismas 1848 m. pripažino jai pirmenybę perkant šį dvarą. 1848 m. gegužės 26 d. Kauno gubernijos valdyboje vykusiose varžytinėse Vytartų dvarą nupirko N. Š. Osten Saken-Chodakauskienė. Tuo metu Vytartų dvarui priklausė 273 ha 125 arai žemės ir miško. Jame gyveno 85 baudžiauninkai: 40 vyrų ir 45 moterys. Visi dvaro pastatai buvo mediniai. Aleksandro ir Natalijos Šarlotos Chodakauskų šeimoje buvo vienuolika vaikų. Iš jų užaugo 5 sūnūs ir 4 dukterys. Aleksandras Chodakauskas mirė 1871 m. spalio 22 d., sulaukęs 56 metų amžiaus, o žmona Natalija Šarlota – 1903 m. lapkričio 22 d., sulaukusi 84 metų. Abu palaidoti Vytartų kapinėse. Žinomas Joniškėlio gydytojas Jonas Leonas Petkevičius (1828–1909) 1860 m. gegužės 14 d. vedė Aleksandro Chodakausko brolio Kazimiero dukrą Malviną (1839–1870). Jų duktė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943) 1868–1869 m. žiemą mokėsi Vytartų dvare. Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmonos Sofijos Chodakauskaitės-Smetonienės (1884–1968) šaknys Vytartų dvare. Jos motina Marija Joana Chodakauskaitė-Chodakauskienė (1852–1910) buvo Vytartų dvaro savininko Aleksandro Chodakausko duktė. Sofijos Chodakauskaitės-Smetonienės krikšto mama buvo rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Baigusi Mintaujos gimnaziją, S. Chodakauskaitė apsigyveno pas tėvus Gavenonių dvare (dab. Pakruojo r.). 1904 m. rugpjūčio 14 d. ji ištekėjo už Antano Smetonos. Juos sutuokė Vilniaus šv. Mykolo parapijos klebonas kun. J. Kukta šv. Rapolo bažnyčioje. A. Smetona prieš tai buvo Chodakauskų vaikų mokytoju. Porą vasarų jis vienus rengė į gimnaziją, kitiems padėjo mokytis. Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė 1904–1918 m. gyveno Vilniuje, buvo aktyvi saviveiklininkė, dainavo lietuviškuose choruose, dalyvavo labdaros draugijų veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metais teikė pagalbą nuo karo nukentėjusiems Vilniaus gyventojams. 1940 m. birželio 15 d. kartu su vyru, šalies prezidentu Antanu Smetona pasitraukė iš Lietuvos ir apsigyveno JAV. S. Chodakauskaitė-Smetonienė mirė 1968 m. gruodžio 28 d. Kvyvlende (Ohajo valstija). Šaltiniai: Kanišauskas, Sigitas. Toliūnų kaimo kryžius vėl švyti // Darbas. – 2020, rugpj. 8, p. 3–4. Semaškaitė, Ingrida. Lietuvos dvarai: [enciklopedinis žinynas]. – Vilnius: Algimantas, 2010, p. 402. Siudikas, Vytautas, Žaldokas, Saulius. Vytartų dvaro Chodakauskų šeimos kilmė // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2011, Nr. 1 (30), p. 16–28. Stapulionis, Antanas. Buvę dvarai ir palivarkai Pasvalio rajone: [mašinraštis] – Pasvalys, 1988, p. 112–113. Savickienė, Vita. Triūsia, kad būtų kam graužti nukritusius obuolius [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://panskliautas.lt/triusia-kad-butu-kam-grauzti-nukritusius-obuolius [žiūrėta 2020 04 27]. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų, Vido Dulkės, Gražvydo Balčiūnaičio, Vitalijos Kazilionytės ir Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.
  • GPS koordinatės: 56.08738, 24.37147