Raubonių vandens malūnas, vilnų karšykla-verpykla

  • Raubonių vandens malūnas, vilnų karšykla-verpykla
Raubonių vandens malūnas, vilnų karšykla-verpykla (u. k. 2399) yra Raubonių kaime, Taikos g. 5. Malūnas, pastatytas XIX a. pabaigoje, netoli plento Pasvalys–Biržai, Tatulos upės slėnyje, prie pat kranto. Rasti dokumentai liudija, kad 1775 m. Raubonyse grūdus malė Tatulos upės tėkmės įsukti 2 mediniai ratai sukę 2 girnas. Tuomet Raubonių vandens malūnas buvo vienintelis Krinčino parapijoje. 1860 m. dvarininkas Lui (1824–1897) fon Roppas nupirkęs Raubonių kaimą, nupirko ir senąjį Raubonių malūną bei pastatė iki šiol tebestovintį raudonmūrį. 1907 m. pradėjo veikti iš raudonų plytų sumūrytas malūnas ir vilnų karšykla-verpykla su Anglijoje ir Švedijoje supirkta technologine įranga. 1921 m. malūno savininku įvardytas Latvijos pilietis Jonas Ribbė. Apie 1936–1938 m. Raubonių vandens malūnas parduotas žydui Chackeliui Zivui. 1940 m. Raubonių malūnas nacionalizuotas. 1941–1944 m. vienvaldžiu malūno šeimininku tampa Lietuvos vokietis Henrikas Brandenburgis. Sovietiniais metais malūnas toliau veikė. Girnos nustojo suktis 1987 m., o karšykla-verpykla uždaryta 1997 m. 1991–1993 m. vilnų karšykla-verpykla priklausė Pasvalio valstybinei buitinių paslaugų įmonei. Nuo 1995 m. ji perregistruota į UAB „Raubonių verpykla“, priklausiusią Pasvalio savivaldybei. Funkcionuojant malūnui buvo suformuotas kompleksas, susidedantis iš tvenkinio, vandens kanalo ir pastato, kuriame buvo sukomponuoti malūno, karšyklos bei verpyklos įrengimai. Malūno turbinas suko iš tvenkinio kanalo atitekantis vanduo. Tarp pastato ir tvenkinio buvo kiemas, kur iki šiol yra išlikęs balkonas su stogeliu maišų pakėlimui į antrą aukštą. Malūnas pastatytas dviejų aukštų, raudonų plytų mūro, netinkuotas. Abiejuose jo galuose pastatyti vienaaukščiai mūriniai priestatai. Sienos mūrytos labai kokybiškai, mūras tvirtas, gražus. Pamatai iš akmenų, plytų. Šiandien šis svarbus praeities architektūrinis ir retas inžinerinis objektas su gerai išsilaikiusia technologine įranga turi unikalią vertę. Todėl jis tapo valstybės saugomu istorijos, technikos ir architektūros paminklu, 2008 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Iki šių dienų yra išsaugota senoji karšyklos ir verpimo technika. Pasvalio r. savivaldybės investicijų ir valdymo skyriaus kultūros vertybių specialistės Virginijos Varanauskienės (1969–2014) tekstas. 2014 m. Pasvalio rajono Raubonių kaimo bendruomenė suprasdama Raubonių vandens malūno, vilnų karšyklos-verpyklos svarbą, pasirašė panaudos sutartį ir ėmėsi aktyviai ieškoti pagalbos šiam objektui išsaugoti. 2015 m. rugsėjo 12 d. po aštuoniolikos metų pertraukos vėl pradėjo dūgzti Raubonių vandens malūno – vilnų karšyklos verpyklos mašinos. Ne komerciniais, o pažintiniais tikslais. Valstybės saugomo unikalaus ne tik mūsų krašto, bet ir visos Lietuvos kultūros paveldo objektas atgimė Raubonių bendruomenės ir projekto konsultanto Vaidoto Gikio pastangų bei entuziazmo dėka. Projekto „Tradicinių amatų centro kūrimas“ pagrindinis tikslas – Raubonių vandens malūno karšykloje-verpykloje įkurti tradicinių amatų centrą, atgaivinti ir puoselėti tradicinius vilnos amatus. Per rekordiškai trumpą laiką – tris mėnesius, suremontuotos patalpos, sutvarkyta elektros instaliacija, sumontuota apsaugos signalizacija su vaizdo stebėjimo sistema, įrengti žaibolaidžiai, atliktas vilnų karšyklos-verpyklos technologinės įrangos dalinis remontas, įsigyti vidaus baldai ir lauko biotualetai, surengti vilnos apdirbimo praktiniai mokymai. Visas projektas atsiėjo apie 60 tūkst. Eur (daugiau nei 200 tūkst. litų). Pirmajame raudonų plytų pastato aukšte įkurtos jaukios amatų dirbtuvės. Jose pastatytas stalas, ant kurio mokomasi velti vilną. „Pirmi bandymai praėjo sėkmingai. Susirinko dvidešimt žmonių, beje, vien moterys. Jos išmoko nusivelti kambarines šlepetes, riešines“, – pasakojo Raubonių bendruomenės pirmininkė Gražina Paškevičienė. Edukacinė programa „Vilnos kelias“ sukurta, remiantis vilnų karšykloje-verpykloje dirbusių žmonių pasakojimais. Ypač daug vertingos informacijos pateikė viena paskutiniųjų jos darbininkių Irena Kvedaraitė-Poškuvienė. V. Gikys pripažino, kad vilnų karšyklos-verpyklos atgimimo pradžia buvo sunki. Pastatas įrašytas į nekilnojamų kultūros vertybių registrą, tad net mažiausius darbus reikėjo derinti su paveldosaugos specialistais. „Nieko nebuvo galima daryti be techninio statybos projekto, kuris kainavo tiek pat, kiek mes turėjome „Leader“ programos lėšų amatų centrui kurti. Tad užsukę į vilnų karšyklą-verpyklą neišvysite tviskančių spalvų, įspūdingų langinių, nes atliktas tik paprastas remontas“, – paaiškino V. Gikys. 2018 m. pabaigoje pradėti senojo Raubonių vandens malūno restauracijos ir rekonstrukcijos bei pritaikymo turizmo reikmėms darbai. Projektas užtikrins turizmo produktų įvairovę Lietuvoje, naujų produktų atsiradimą ir plėtrą. Muziejaus malūno pastate atidarymas, ekspozicijos, lankytojų supažindinimas su vilnos karšimo ir verpimo, duonos gaminimo bei alaus darymo procesais plėtos Lietuvos kultūrinį paveldą ir prisidės prie jo išsaugojimo ir perleidimo ateities kartoms. Šaltiniai: Skujienė, Ksaverija. Raubonių vandens malūnas, vilnų karšykla-verpykla // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2009, Nr. 2 (27), p. 33–36. Raubonių vandens malūnas ir karšykla-verpykla. Raubonių bendruomenės ir kultūros namų internetinė svetainė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://raubonys.lt/rauboniu-vandens-malunas-ir-karsykla-verpykla/?fbclid=IwAR3W-BEV5yc_j1np1SzQ2iqpfbjfWPPxE30vn9AMOVIvR4BE7okL8Zc8Tpk [žiūrėta 2020 05 04]. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų, Virginijos Varanauskienės, Gražvydo Balčiūnaičio, Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.
  • GPS koordinatės: 56.12366, 24.47723