Kunigo Jono Jaskevičiaus kapas Pušaloto bažnyčios šventoriaus kapinėse

  • Kunigo Jono Jaskevičiaus kapas Pušaloto bažnyčios šventoriaus kapinėse
Kunigo, Lietuvos kariuomenės 9-to pulko kapeliono Jono Jaskevičiaus (1862–1935) kapas yra Pušaloto bažnyčios šventoriaus kapinėse. Vokietijos okupacijos laikotarpiu Pušaloto klebono kun. J. Jaskevičiaus pastangomis buvo steigiamos slaptos lietuviškos mokyklėlės, ginami parapijiečiai nuo vokiečių okupantų savivalės. Klebonas rėmė draudžiamos spaudos platinimą. 1898 m. pastatė prieglaudą su parapijos sale. J. Jaskevičius įkūrė valsčiaus komitetą, kurio darbą vėliau nutraukė bolševikai. Artėjant sovietinei armijai, 1918 m. gruodžio 26 d., Medikonių kaime (4 km nuo Pušaloto) buvo sušauktas slaptas apylinkės inteligentų susirinkimas. Jis vyko ūkininko A. Repšio sodyboje. Susirinkime dalyvavo klebonas kun. J. Jaskevičius, mokytojas A. Skvereckas, karininkas A. Stepulionis, laivyno karininkas A. Mickelevičius ir kt. Kun. J. Jaskevičius, vėliau tapęs Pušaloto būrio štabo nariu (nuo 1919 m. balandžio mėn. buvo Pušaloto I kuopos ir Joniškėlio III kuopos oficialus kapelionas), ėmėsi organizuoti savanorius partizanus, juos aprūpino iš vokiečių pirktais ginklais, aprūpindavo maistu. Partizanai uniforminius drabužius gavo 1919 m. gegužės mėn., o iki tol dėvėjo paprastus rūbus su tautiškos vėliavos spalvomis išpieštais ženklais ant kairės marškinių rankovės bei kepurės. Iš viso Pušaloto parapijoje veikė 65 partizanai, iš kurių pusė buvo bežemiai arba mažažemiai. Šaltiniai: Černiauskienė, Virginija; Kriaučiūnienė, Genovaitė. Pušalotas: mūsų kelio pradžia. Panevėžys, 2009, p. 14. Nuotraukos Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų.
  • GPS koordinatės: 55.93071, 24.24461