Paminklinis akmuo ir ąžuolynas pirmajam Lietuvos kariuomenės savanoriui Kaziui Škirpai Namajūnų kaime

  • Paminklinis akmuo Kaziui Škirpai Namajūnų kaime
Saločių sen., Namajūnų k. 2016 m. atidengtas paminklinis akmuo pirmajam Lietuvos kariuomenės savanoriui, politikui, visuomenės veikėjui, diplomatui Kaziui Škirpai (1895–1979). Paminklą pašventino Saločių šventojo Juozapo parapijos klebonas, atsargos kapitonas Jonas Tamošiūnas. 2020 m. rugsėjo 27 d. pagerbtas savanorio Kazio Škirpos atminimas. Jo gimtajame Namajūnų kaime pasodintas ąžuolynas. Ąžuolai pasodinti taip, kad sudarytų Gedimino stulpų kontūrus. Ąžuolyne žaliuos ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos kartu su Pasvalio krašto muziejaus darbuotojais sodintas ąžuoliukas. Karininko, diplomato Kazio Škirpos biografija Kazys Škirpa gimė 1895 m. vasario 18 d. Namajūnų k., Saločių vlsč. Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, JAV. Lietuvai tapus nepriklausoma, 1995 m. palaikai pervežti bei palaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. Lietuvos karo veikėjas, diplomatas. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę baigė Petergofo karo mokyklą. 1917 m. lietuvių karinių dalinių Rusijoje vienas organizatorių. 1918 m. viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 m. sausio 1 d. su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą. 1920–1921 m. Steigiamojo Seimo atstovas. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1925 m. – Belgijos karo akademiją. 1925 m. Generalinio štabo 2 skyriaus, 1926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė mobilizacijos planą. Priešinosi 1926 m. Gruodžio septynioliktosios perversmui. Nuo 1927 m. dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–1937 m. karo atašė. 1937–1938 m. Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 m. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 m. – Vokietijoje. 1939 m. Lietuvos vyriausybę ragino jėga atsiimti Vilnių ir Vilniaus kraštą. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą Berlyne su kitais suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 m. antisovietinio Birželio sukilimo vienas rengėjų; jam prasidėjus Lietuvių aktyvistų fronto paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės ministru pirmininku (Vokietijos valdžia neleido išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą). 1944 m. memorandume Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to suimtas, internuotas. 1946 m. išvyko į Airiją, nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė lietuvių organizacijose, 1957–1958 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas. Svarbiausi veikalai: „Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti: dokumentinė apžvalga“ (1973), „Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938–1940): atsiminimai ir dokumentai“ (išleistas 1996). Šaltiniai: Ivanauskas, Kostas; Kliunka, Antanas; Kuprevičius, Vidmantas Petras. Kazio Škirpos keliu: gyvoji atmintis oš ąžuolais // Darbas. – 2020, rugpj. 27, p. 6. Kanišauskas, Sigitas. Namajūnuose įamžintas pirmojo savanorio atminimas // Darbas. – 2016, lapkr. 26, p. 3. Kazys Škirpa [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/Kazys-Skirpa-92541 [žiūrėta 2020 04 28]. Nuotraukos iš Vido Dulkės, Tomos Mikalajūnaitės, Kristinos Balčiūnaitienės asmeninių archyvų.
  • GPS koordinatės: 56.288964, 24.304118