Paminklas Leliškių mūšyje žuvusiems partizanams

  • Paminklas Leliškių mūšyje žuvusiems partizanams
Memorialinis akmuo Leliškių kaime (Krinčino sen.) Lietuvos partizanams, žuvusiems 1945 m. vasario 21 d. Leliškių mūšyje, atminti. Pastatytas 2001 m. vasarą. Krauju aplaistytą žemę ir Leliškių mūšio vietą menantį paminklinį akmenį pašventino Panevėžio Šv. Trejybės bažnyčios rektorius, kanauninkas Bronius Antanaitis. Šiuo paminkliniu akmeniu buvo sugražinta penkių dešimtmečių skola. Užrašas ant paveldo objekto: „ČIA KRITO / LIETUVIAI – MIŠKO BROLIAI. / NESULAUKĘ LAISVĖS RYTO / B. BRAZDŽIONIS / AINIAI. PRISIMINKITE ŽUVUSIUS / LELIŠKIUOSE 1945 m. VASARIO 21 d. / JONAS ADOMAVIČIUS 1921 / BRONIUS ANTANAVIČIUS 1922 / JUOZAS AUKŠTIKALNIS 1920 / JONAS BALTRĖNAS 1917 / JONAS GESEVIČIUS 1920 / JUOZAS GISLIONIS 1919 / JONAS INDRILIŪNAS 1922 / MAMERTAS INDRILIŪNAS 1920 / JONAS KERŠULIS 1912 / JONAS MARAZAS 1911 / BRONIUS MAŽEIKA 1920 / JUOZAS POŠKA 1913 / POVILAS RAKAŠIUS 1919 / KAZIMIERAS ROŽĖNAS 1926 / JONAS SIMONAVIČIUS 1926 / BOLESLOVAS SRIBIKĖ 1925 / POVILAS TARVYDAS 1915 / STASYS TARVYDAS 1924 / POVILAS TAUČKĖLA 1922 / VINCAS URBONAS 1916 / ALGIS VAIČIULIONIS 1919 / BALYS VALAVIČIUS / PETRAS VALINSKAS 1922 / JONAS ŽITKEVIČIUS 1911 / POVILAS ŽITKEVIČIUS 1927“. Tarp žuvusių partizanų pavardžių yra ir iš kaimyninio Biržų rajono Gataučių kaimo kilusio literatūros kritiko, poeto, Vytauto Šato būrio partizano Mamerto Indriliūno (1920–1945) pavardė. M. Indriliūnas žuvo 1945 m. vasario 21 d. Leliškių miškelyje netoli Žvirgždės. Dar tebesimokydamas Nausėdžių pradžios mokykloje, po to – Biržų gimnazijoje, M. Indriliūnas pasižymėjo kaip įžvalgus literatūros vertintojas ir žinovas. 1938 m. jis įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto teologijos-filosofijos fakultetą, aktyviai reiškėsi studentų ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ veikloje. Šiai draugijai priklausė: Juozas Paukštelis, Salomėja Nėris, Juozas Grušas, Juozas Keliuotis, Antanas Vaičiulaitis, Bernardas Brazdžionis, Antanas Maceina, Eugenijus Matuzevičius, Kazys Bradūnas, Bronius Krivickas, Vytautas Mačernis, Alfonsas Nyka-Niliūnas ir kt. Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 m. vasarį M. Indriliūnas persikėlė į Vilniaus universitete atidarytą humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyrių. Vokiečių okupacijos metais (1942–1943) buvo V. Mykolaičio-Putino literatų būrelio narys, Balio Sruogos teatro seminarų dalyvis. Domėjosi Vydūnu, skaitė jo veikalus. 1944 m. vasarą M. Indriliūnas paliko universiteto auditoriją ir gimtajame Vabalninko valsčiuje ėmė organizuoti partizanų būrį. Apie tai 1994 m. užrašytuose prisiminimuose pasakoja iš Vabalninko valsčiaus Šalnių kaimo kilęs Juozas Vasiliauskas. Prisiminimai saugomi Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Rankraštyne. M. Indriliūno ir dvejais metais jaunesnis brolis Jonas kovojo Vytauto Šato partizanų būryje, veikusiame Vabalninko ir Krinčino apylinkėse. 1945 m. vasario 21-osios popietę prie Leliškių partizanus apsupo NKVD dalinio kareiviai. Kovoje su okupantais galvas padėjo 25 jauni vyrai, tarp jų ir abu broliai Indriliūnai. Jauniausias iš žuvusiųjų – Povilas Žitkevičius nespėjo sulaukti net 18-ojo gimtadienio. M. Indriliūnas priklauso poetų žemininkų kartai. Jo kūryba publikuota prieškario ir Antrojo pasaulinio karo metais. „Žiemgalos“ žurnale (2014 m., Nr. 1) Inga Stepukonienė publikacijoje „Broniaus Krivicko ir Mamerto Indriliūno literatūrinė veikla“ rašė, kad abu bičiuliai buvo tvirtai įsitikinę, jog be aiškių dvasinių ir kultūrinių orientyrų nepriklausomybė niekada nebus tvirta. Nors karas nesiderino su jų romantine ir humanitarine prigimtimi, tačiau tėvynės laisvė Broniui Krivickui ir Mamertui Indriliūnui buvo didžiausia gyvenimo vertybė. Šaltiniai: Šeštakauskaitė, Stasė. Pagerbta atmintis, įžiebta ateities viltis // Darbas. – 2001, liep. 5, p. 4. Žuvęs prie Leliškių... / parengė Sigitas Kanišauskas // Darbas. – 2020, saus. 28, p. 4. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų ir Vido Dulkės asmeninio archyvo.
  • GPS koordinatės: 56.03897, 24.61177