Paminklas Pušaloto krašto savanoriams

  • Paminklas Pušaloto krašto savanoriams
Yra Pušaloto miestelio kapinėse. Pastatytas 1929 m. Trikampio formos betoninis paminklas su kryžiumi, ant kurio yra užrašas: „Garbingai žuvę dėl Lietuvos laisvės“. Autorius – kraštietis architektas Vladas Švipas (1900–1965). 1919 m. pavasarį mūšyje su bolševikais ties Bernatonių kaimu (dab. Panevėžio r.) žuvo Joniškėlio partizanų bataliono kariai Juozas Zakarevičius ir Juozas Gasiūnas, dar du – Kazį Skverecką ir Kazį Šidagį – priešai paėmė į nelaisvę ir sušaudė Panevėžyje, dabartinėje Laisvės aikštėje. Nukautųjų kūnai buvo surasti ir pargabenti į Pušalotą tik po kelių mėnesių. Didvyrius iškilmingai palaidojo šventoriuje. 1920 m. pradžioje šalia atgulė savanoris Povilas Baranauskas, kritęs fronte prie Dauguvos. 1928 m. pavasarininkų ir buvusių bendražygių rūpesčiu ant karių kapų iškilo paminklas, vaizduojantis laiptuotą piramidę. Birželio 11 d. į pašventinimo iškilmes atvyko prezidentas Antanas Smetona. Paminklą sukūrė architektas Vladas Švipas, kilęs iš Pušaloto valsčiaus. Paminklo modelis buvo eksponuojamas Paryžiaus pasaulinėje parodoje 1937 m. Sovietinės okupacijos metais paminklas stovėjo apleistas, nuo jo nuplėšti valstybiniai simboliai, žuvusių karių pavardės. Tačiau niekas neišdrįso brautis į šventorių ir griauti paties paminklo, nes Marijos skulptūrą išniekinęs traktorininkas netrukus žuvo... Architekto Vlado Švipo biografija Lietuvių architektas Vladas Švipas gimė 1900 m. lapkričio 10 d. Palėvenės kaime, Pušaloto valsčiuje. Mirė 1965 m. sausio 5 d. Niujorke, JAV. Išsilavinimas ir veikla 1923–1924 m. mokėsi meno mokykloje Dresdene, 1924–1926 m. – Bauhauso mokykloje Weimare (gavęs Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos stipendiją). 1928 m. baigė Oldenburgo politechnikos institutą. Nuo 1929 m. buvo Žemės ūkio rūmų Kaune Statybos skyriaus vedėjo padėjėjas, 1932–1940 m. vedėjas. 1940–1941 m. Žemės ūkio komisariato Kapitalinės statybos valdybos viršininkas. 1941–1944 m. Statybos valdybos direktorius. 1942–1943 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Harvardo universiteto bibliotekoje ir Bauhauso archyve Berlyne saugoma 1948–1953 m. V. Švipo ir W. Gropijaus korespondencija. Veikla emigracijoje 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, buvo Dillingeno stovyklos administratorius. 1949 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Dirbo architektūros biure, suprojektavo mokyklų, ligoninių, administracinių pastatų. 1954–1958 m. Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos Niujorko skyriaus pirmininkas. Projektai Pagal V. Švipo projektus Kaune pastatyta 5 gyvenamieji namai, Pušalote – paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1919–1920 m. (1929 m.). Parengė žemės ūkio sodybų ir pastatų tipinių projektų (1937 m. pasaulinės parodos Paryžiuje aukso medalis). Knygos Parašė knygas: Miesto gyvenamieji namai (1933), Trobesių dažymas, Sodybos planavimas, Ūkininko pirtis (visos 1934, visos iš serijos Ūkininko knygynėlis), Namie ir svečiuose (su kitais, 1938). Redagavo Ūkininko knygynėlio serijos knygą Kaimo statyba (1936). Apdovanojimai Pasaulinės parodos Paryžiuje aukso medalis (1937). Šaltiniai: Nepriklausomybės atminimo simboliai Pasvalio krašte / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2018, p. 5. Vladas Švipas. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/Vladas-Svipas-93447 [žiūrėta 2020 11 10]. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų, Gražvydo Balčiūnaičio, Vido Dulkės, Almanto Laužadžio, Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.
  • GPS koordinatės: 55.93071, 24.24461