Sakralinės architektūros paveldas

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra Pasvalyje, Vytauto Didžiojo a. 5, prie Lėvens ir Svalios santakos. Mūrinė. Pastatyta 1787 m., turi baroko ir istoristinių bruožų.

Didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1497 m. dovanojo kunigo Jono Groto pradėtai statyti bažnyčiai žemės ir leido kurti miestą. 1498 m. J. Grotas paskirtas pirmuoju Pasvalio klebonu. 1580 m. dvaro valdos skirtos Vilniaus kapitulai. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje ir 2 kaimus. Vilniaus kapitula bažnyčią perstatė. Jai 1775 m. priklausė Karkliškių ir Šlamų kaimai. 1776 m. sudegė. Nuo 1773 m. veikė parapinė mokykla.

1779–1787 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ji buvo stačiakampio plano (34×17 m), be bokštų. 1851 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Klebono prelato Vlado Dambrausko rūpesčiu 1885–1887 m. bažnyčia padidinta, pristatyti bokštai. Buvusi bažnyčia paversta vidurine nava su presbiterija. 1902 m. įsigyta naujų Kryžiaus kelio stočių paveikslų. 1904 m. klebono J. Banevičiaus iniciatyva išmūryta prieglauda. 1906 m. tarp bažnyčios ir klebonijos nutiestas tiltas per Lėvenį. 1907 m. pastatyta mūrinė varpinė (joje 3 varpai), įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Jam valdžia 1911 m. neleido įsteigti bibliotekos-skaityklos. 1926–1929 m. ištiesinta, paaukštinta šventoriaus tvora. Po 1933 m. gaisro bažnyčia suremontuota. 1933 m. įsteigta altarija.
1938 m. Lietuva minėjo Nepriklausomybės 20-metį. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios viduje ant sienos atidengta juodo granito atminimo lenta, kurioje surašytos 14 už laisvę žuvusių pasvaliečių pavardės. Sovietmetį lenta pratūnojo uždengta Šv. Jurgio paveikslu, o 1992 m. vasario 16-ąją vėl buvo pašventinta.
1954–1976 m. Pasvalyje kaip altarista gyveno ir čia mirė iš Vladimiro kalėjimo grįžęs visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras kunigas Juozapas Čepėnas (1880–1976). Nuo 1981 m. klebonavo Alfonsas Jančys (1921–1992; palaidotas šventoriuje).

Bažnyčia turi baroko ir istorinių bruožų, stačiakampio plano (40×30 m), su 5 priestatais, dvibokštė. Vidaus 3 navų, atskirtų pilioriais. Yra 5 altoriai. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro.

Apie varpinę ir varpus
Nauja graži baroko stiliaus varpinė pastatyta 1907 m. Joje yra trys varpai. Didysis varpas (ø 113 cm) sveria 860 kg. Nulietas 1906 m. Antonio Vlodkovskio fabrike Vengruve (Lenkija). Savo laiku jis atkeliavo į ką tik pastatytą varpinę. Varpą bažnyčiai padovanojo ūkininkas Maižiešius Lapėnas iš Stačiūnų kaimo. Įrašai ant varpo: „MARIJA BE GRIEKO PIRMGIMIO PRADETA MELSKES UZ MUS“ // „ASZ / DIEVĄ GARBINTI MARIJA SZLOVINTI / BALSU EIDAMAS VISUS KVIESDAMAS / DIEVO NAMUOSĘ MELSTES VARGUOSE / JESZKOT RAMYBES DANGAUS LINKSMYBES / RAUDĄ RAUDONU DUSZES UZSTOJU / ANT AMZINO ATILSIO JAS PALAIDOJU!“ // „MOIZIESZIUS LAPĖNAS / JAUNIKAITIS STACZIUNU SODZIO / PASVALIO BAZNYCZEI TĄ VARPĄ ABZADEJO / JUBILEJO ATMINIMUI 1854–1904 8. GRUODZIO DIENOJE“.
Mažesnysis varpas (ø 72 cm) pagamintas 1810 m. Jono Samuelio Vėnerio dirbtuvėje Vilniuje. Gamintojo įrašas ant varpo lotynų kalba: „ME FECIT IOH: SAMU: WÆHNER“ [Mane padirbo Jonas Samuelis Vėneris]. Kitas įrašas lenkų kalba liudija apie miesto tikinčiųjų dovaną bažnyčiai: „N M : P : BRACTWA POSWOL[E] / R: 1810“ [Nekaltosios Mergelės Marijos brolija Pasvalyje, 1810 metai].
Trečias varpas pats mažiausias (ø 21 cm).
Pirmojo pasaulinio karo metais Pasvalio bažnyčios varpus savo ūkyje paslėpė didžiojo varpo fundatorius M. Lapėnas. Taip jie buvo išgelbėti nuo išvežimo į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą varpus atiduoti reikalavo vokiečiai. Du mažesniuosius žmonės paslėpė, o didžiojo nukelti niekas nesugebėjo.

Šaltiniai:
Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: [žinynas]. – Vilnius: Pradai, 1993.
Nepriklausomybės atminimo simboliai Pasvalio krašte / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2018, p. 8.
Pasvalio krašto bažnyčių varpai / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2019, p. 3.
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapija. Panevėžio vyskupija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.paneveziovyskupija.lt/parapijos/pasvalio-sv-jono-krikstytojo-parapija/ [žiūrėta 2020 05 13].
Nuotraukos iš [†] Pasvalio r. bažnyčios [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/sakralin%C4%97-architekt%C5%ABra/7514-%E2%80%A0-pasvalio-r-ba%C5%BEny%C4%8Dios?t=7269%3E [žiūrėta 2012 05 14], Tomos Mikalajūnaitės ir Aidos Leimontaitės asmeninių archyvų.

  • Laikotarpis:
    XVIII a. 9 dešimtmetis
Grįžti Papildyti įrašą