Sakralinės architektūros paveldas

Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

1585 m. minima pirmoji bažnyčia. 1611 m. antrąją bažnyčią fundavo Dmitrijus Kurbskis. 1736 m. minima nauja bažnyčia.

1777–1782 m. klebono Jono Jeronimo Šarkevičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ji vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, bazilikinė, dviejų bokštų, su trisiene apside. Bokštai trijų tarpsnių, nusklembtais kampais su dvigubais, lankstytais šalmais. Frontonai lankstytų kontūrų. Fasadus skaido mentės. Vidus trijų navų, kurių šoninės siauros ir žemos. Vidurinė nava dengta cilindriniais skliautais. Jas skiria stulpai ir pusapskritės arkos. Sienos skaidytos jonėniniais piliastrais, platus karnizas. Vargonų choras išlenktas, ant sienelės su trimis arkomis. Langai su pusapskrite arka ir šiek tiek išlenktu viršumi. Yra penki barokiniai, mūriniai altoriai. Šventoriaus tvora akmenų ir skaldos. Prie jos yra Kryžiaus kelio stočių koplytėlės.

1908 m. šventoriuje pastatė plytų varpinę. Ji istorinių formų, trijų tarpsnių, iš kurių vidurinis aukščiausias, su lankstytu šalmu. Angos pusapskrite arka. Puošta arkada, dantikulais.

Vargonai. Martynas Masalskis padarė dviejų manualų, su pedalais, penkiolikos registrų instrumentą. Manoma vargonų prospektas padarytas 1791 m. (Algimanto Krinčiaus informacija). Jo cokolis aukštas, skydinis. Viršutinė dalis trijų bokštelių, kurių vidurinis žemas, išlenktu priekiu. Tarp jų dviejų tarpsnių laukeliai. Karnizai labai lankstyti. Ornamentų nėra. Dominuoja architektūrinės formos.

Pasvalio r. savivaldybės investicijų ir valdymo skyriaus kultūros vertybių specialistės Virginijos Varanauskienės (1969–2014) tekstas.

Apie varpinę ir varpus

Mūrinė baroko bruožų varpinė atsirado 1908 m. Trečiajame jos aukšte kabo du varpai.
Didysis varpas (ø 113 cm) Šv. Mykolas sveria beveik 865 kg ir yra didžiausias Pasvalio krašto bažnyčiose. Už parapijiečių paaukotas lėšas jį parūpino kunigas Pranciškus Mizgiris. Varpą laikotarpyje tarp 1876 m. ir 1885 m. pagamino Pelagijos Ivanovnos Usačiovos valdomas fabrikas Novgorodo gubernijos Valdajaus mieste (Rusija). 1915 m. varpas buvo išgabentas į Rusiją. Karo laiką pragulėjo Chodynkoje, Maskvos pakraštyje buvusiuose kariuomenės sandėliuose. Vėliau jis buvo grąžintas ir laimingai parvyko namo į Krinčiną. Šiandien ant liemens dar ryški dažais rusiškai užrašyta kelionės kryptis – Lietuva. Įrašas ant varpo: „KASZTU KRINICZINA PARAPIJONU. STORONE KLEBONA F. MIZGIRA. S. MIKOLAS. DIEWA GARBINU, ANT MALDOS WADINU“.

Mažasis varpas (ø 21 cm) kuklus, ant jo išlieti tik pagaminimo metai – ANNO 1764. Tikėtina, kad šį varpą į Krinčiną 1765 m. atsivežė naujai paskirtasis kunigas Jeronimas Šarkevičius. Nedidelių matmenų jį pavyko paslėpti nuo pavojų ir išsaugoti.

Šaltiniai:

Balčiūnaitis, Gražvydas. Pasvalio krašto bažnyčių varpai. – Iliustr. – Rubrika: Atsigręžimai į praeitį. – Bibliogr.: 12 pavad. // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2019, Nr. 1 (46), p. 24–31.
Balčiūnaitis, Gražvydas. Pasvalio krašto bažnyčių varpai (II). – Iliustr. – Rubrika: Atsigręžimai į praeitį. – Bibliogr.: 9 pavad. // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2019, Nr. 2 (47), p. 14‒20.
Krinčinas: Apaštalų Šv. Petro ir Povilo parapijos bažnyčia i. e. Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia // Lietuvos bažnyčios. – Čikaga: Amerikos liet. b-kos l-kla, 1980–1987. – T. 4, p. 208–210.
Krinčinas. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia: Lietuvos vargonų katalogas // Lietuvos vargonai. – Vilnius: Petro ofsetas, 2009, p. 252.
Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia: Pasvalio dekanatas // Panevėžio vyskupijos bažnyčios. – [Kaunas]: Terra publica, 2012, p. 154–155.
Pasvalio krašto bažnyčių varpai / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2019, p. 9.
Nuotraukos iš [†] Pasvalio r. bažnyčios [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/sakralin%C4%97-architekt%C5%ABra/7514-%E2%80%A0-pasvalio-r-ba%C5%BEny%C4%8Dios?t=7269 [žiūrėta 2012 05 14], Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų ir Tomos Mikalajūnaitės asmeninio archyvo.
  • Laikotarpis:
    XVI a. 9 dešimtmetis
Grįžti Papildyti įrašą