Puškonių vėjo malūnas

Kepurinio medinio Pasvalio rajono Saločių seniūnijos Puškonių vėjo malūno istorija pateikiama iš virtualios Lietuvos malūnų duomenų bazės http://malunai.lt.

Malūno istorija

1980 m. virš restauruoto Puškonių malūno iškilo vėtrungė su data „1880“ [1]. Įsitvirtino, kad šis malūnas pastatytas būtent tais metais [2]. Poeto Eugenijaus Matuzevičiaus teigimu, malūną pastatė jo senelis, malūnų meistras Juozas Matuzevičius [3]. Esą, malūnas jam ir priklausė, kol atiteko Smilgoms [4].

Apie 1920 m. jau gana aplūžusį malūną nusipirko Juozas Smilga (1882 – apie 1961–1965 [5]) [6]. Menama, kad jis buvo kilęs nuo Vaškų (ar Purvių, Pasvalio r. [7]) ir kartu su broliu buvo išvykęs užsidirbt į Ameriką. Grįžęs, kad greičiau susitaupytų ir galėtų įsigyti nuosavą malūną, dar įsidarbino Vaškų malūne. Įsigijo jis Puškonių ir dar vieną šalia buvusį mažesnį malūną [8]. Smilga valdė malūną ir 8 ha žemės [9].

Apie 1931 m. malūne buvo sumontuotas angliškas variklis ir jis tavo vėjo-motoriniu malūnu [10]. Kai nebūdavo vėjo, girnas sukdavo variklis, esant vėjui – vėjas. Iki variklio pastatymo tinkamo vėjo tekdavo laukti ir po 2–3 dienas, tiek dienų malūne būdavo paliekami atvežti maišai su grūdais. Variklį užvesdavo su oro balionu arba „užtraukdavo“ arklys. Malūne buvo dvejos girnos: vienomis „piklevodavo ir prastai maldavo“, kitomis – „trindavo ir per šilką sijodavo“ [11].

Smilgos sūnus Jonas buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, sakoma, kad tai šeimą išgelbėjo nuo tremties [12]. 1944–1945 m. malūnas nacionalizuotas, atiteko kombinatui ar kolūkiui. Jame ir toliau dirbo buvęs šeimininkas Smilga [13]. Šiam mirus, malūne ir toliau dirbo Smilgos – sūnus Jonas ir jo žmona Julija. Apie Joną (g. 1923) esama įvairių liudijimų, kad malūne jis dirbti pradėjo grįžęs iš kariuomenės, kad dirbęs ir Raubonių vandens malūne. Visgi Puškoniškiams kaip malūnininkė labiausia įsiminė Julija (Užėnaitė; g. 1928). Ji pradėjo dirbti susirgus vyrui Jonui, o po jo mirties tapo pagrindine malūnininke. Ji pati mokėjo išplakti girnas, tik, kai reikėdavo pataisyti išbyrėjusius krumpliaračio dantis, pagalbon kviesdavosi kaimyną stalių Liudą Jankevičių. Dirbo iki 1978 ar 1983 m. (kol išėjo į pensiją) [14].

Malūne teko dirbti ir kitiems Puškonių ar aplinkinių kaimų gyventojams: tai Povilas Letulis (1900–1939 [15] ?; dirbo prieš karą), Juozas Bajorūnas, Vytautas Gabriūnas, Danė Gabriūnienė, Jonas Jakubonis, Mykolas Maldutis, Albinas Rožėnas (visi po karo) [16].

Malūnas priklausė „Mūšos“ kolūkiui. Apie 1950–1954 m. jo variklis buvo išvežtas į Krinčino malūną-kombinatą, tačiau 1965 m. pastatytas 30 kilovatų elektros variklis. Tai buvo paskutiniai metai, kai Puškonių malūno girnas dar suko vėjas. Malūnui sparnai tapo nebereikalingi, jų ir nebeliko [17].

1980 m. malūnas buvo iš esmės restauruotas. Tai padaryta kolūkio iniciatyva, tam skiriant 4000 rublių (pirmininkas Vaclovas Goštautas). Buvo naujai skarda uždengta malūno kepurė, pakeisti sienų gontai ir vietomis lentų paklotas, sudėtos naujos grindys, pritvirtinti butaforiniai sparnai (šie buvo pakilę apie 3 m nuo žemės, kai senieji sukosi 0,5 m nuo žemės, taigi, buvo 2,5 m trumpesni nei turėtų būtų) [18]. 1982 m. malūno-kultūros paminklo pase įrašyta, kad išlikę visi jo įrengimai, tik medinis sparnų velenas pakeistas geležiniu, akmens girnas suka elektros variklis [19]. Po atnaujinimo malūnas ir toliau naudotas pagal paskirtį – du kartus per savaitę jame malti kolūkiečių grūdai [20].

2000 m. (?) malūną ir palink jį esančią žemę atsiėmė Juozo Smilgos anūkas, Jono Smilgos sesers sūnus Alfonsas Balčikonis. Šeimininkas kaimo žmonėms leido naudotis malūnu – šeštadieniais čia elektriniu malūnu vis dar buvo malti grūdai [21].

2003 m. kovo 6 d. artėjant vidurnakčiui medinis malūnas sudegė [22].


Pateiktas Vilniaus universiteto doc. dr. Salvijaus Kulevičiaus tekstas apie Pušaloto vėjo malūną: http://malunai.lt/malunas.php?malunas_id=66 .

Šaltiniai:

Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7c4c8e28-67c7-4273-a5d5-541701e6ceea [žiūrėta 2020-06-12].
Morkūnas, Eligijus (1945-). Šiaurės Lietuvos technikos paveldas. – Iliustr. // Žiemgala. – 2015, Nr. 1, p. 43–48.
Puškonių vėjo malūnas. Lietuvos malūnai [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://malunai.lt/malunas.php?malunas_id=66 [žiūrėta 2020-05-31].