Kryžius Katinų kaime, Joniškėlio apylinkių seniūnijoje, Pasvalio rajone, žymintis knygnešio Jurgio Bielinio paskutinio atodūsio vietą

Katinų kaime, Joniškėlio valsčiuje (dabar Joniškėlio apylinkių seniūnija) 1918 m. mirė garsiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis.
Tvarkingame panevėžietės Marijos Gaskaitės-Mitkienės sodybos kieme, prie pat Lėvens upės kranto, stovi medinis kryžius. Jis papuoštas suklupusio vyro siluetu ir užrašu: „Knygnešiui Jurgiui Bieliniui“. Kryžius žymi tikrąją knygnešio J. Bielinio paskutinio atodūsio vietą.
M. Gaskaitės-Mitkienės žiniomis, jos šeimoje perduodamomis iš kartos į kartą, knygnešys 1918 m. sausio 18 d. atvažiavo su nepažįstamais žmonėmis arkliu kitapus Lėvens upės. Perėjęs ledu upę, užsiropštė ant kranto ir ties Mitkų kiemo vartais sukniubo prie kryžiaus. Aplinkiniai žmonės, pamatę jį, pranešė sodybos šeimininkui Vincentui ir šis parsinešė knygnešį į trobą. J. Bielinis, ištaręs paskutinius neaiškius žodžius, mirė.
Senoji Mitkų sodyba 1952 m. perstatyta. Iš jos šiandien likęs tik kieme esantis rūsys po žeme. Perstatytas ir pats legendinis Mitkų kryžius. Jį, gerokai aptrūnijusį, M. Gaskaitės-Mitkienės uošvis perkėlė ant savo sklypo ribos, o jo vietoje pastatė naują su „smutkeliu“ į upės pusę. 1976 m., vykstant melioracijai, šeima senąjį kryžių paslėpė daržinėje po šienu. Ten jį po trylikos metų ir rado Pasvalio rajono kraštotyrininkas Antanas Stapulionis. 1991 m. kryžius ištrauktas ir dabar jį Bistrampolio dvare priglaudė kunigas Rimantas Gudelis, Mitkų giminaitis. O J. Bielinio mirties vietoje tais pačiais metais iškilo naujas ąžuolinis kryžius su knygnešio atvaizdu. Tikrasis jo kapas yra Biržų rajone, Suosto kaime.
2018 m. kovo 23 d. M. Gaskaitės-Mitkienės šeimos namas sudegė. Pastato savininkė patyrė mažiausiai 100 tūkst. eurų nuostolį, nes šis turtas nebuvo apdraustas. Ugnyje pražuvo sukauptos istorinės vertybės, menančios knygnešį J. Bielinį. Kryžiaus, žyminčio J. Bielinio paskutinio atodūsio vietą, ugnis nepalietė, jis išliko.

Knygnešio Jurgio Bielinio biografija
Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis Jurgis Bielinis gimė 1846 m. kovo 16 d. Purviškių vienkiemyje, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje. Pasirašinėjo slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt. Mirė 1918 m. sausio 18 d. Katinų kaime, Joniškėlio valsčiuje, palaidotas Suoste.
Šiauliuose ir Mintaujoje (dabar – Jelgava) pasimokęs privačiai, Rygoje 1872 m. baigė pradžios mokyklą. Gyveno tėviškėje. Draudžiamąją lietuvišką spaudą gabenti ir platinti pradėjo 1873 m. Buvo vyskupo M. Valančiaus „talkininkas“. Nuo 1890 m. pradėtas persekioti, jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje. Tampa knygnešiu profesionalu.
Per 31-erius savo aktyvios veiklos metus jis vienas arba su pagalbininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. Daugiausia platindavo tuometinėse Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės apskrityse. Buvo organizavęs prenumeratą ir reguliariai pristatydavo užsakytus laikraščius. Katalikiškos draudžiamosios spaudos latvių kalba nugabendavo ir į Latviją, kur tuo metu ji buvo uždrausta. Tarpininkaudavo dėl jos spausdinimo Mažojoje Lietuvoje. Subūrė didžiausią Lietuvoje spaudos platintojų tinklą.
Daugelis vėliau žymių knygnešių iš jo išmoko knygnešystės meno: kaip saugiai pereiti saugomą sieną, kaip gabenti ir platinti spaudą. 1885–1895 m. Garšvių knygnešių draugijos vienas iš įkūrėjų ir dalininkas. 1889–1895 m. palaikė ryšius su „Atgajos“ draugija.
Pats bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, išleido keletą knygelių, leido laikraštėlį „Baltasis erelis“ (išleido tris numerius). Jam spausdinti iš M. Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją.
Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis.“

Šaltiniai:
Istorinėje sodyboje sudegė namas / „Darbo“ inf. // Darbas. – 2018, kovo 29, p. 1.
Knygnešys Jurgis Bielinis / parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės-Narkevičienės sudarytą knygą „Šimtas knygnešių“. – Vilnius: Lietuvos knygnešio draugija, 1998. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.spaudos.lt/knygnesiai/jurgis_bielinis.htm [žiūrėta 2020 05 30].
Nagrockienė, Ingrida. Panevėžiečių sodyba saugo knygnešio paslaptis [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezieciu-sodyba-saugo-knygnesio-paslaptis/ [žiūrėta 2020 05 30].