Paminklai

Paminklinis akmuo išnykusiam Pulciniškio kaimui Daujėnų seniūnijoje, Pasvalio rajone

XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. pradžioje ypač pakito būsimojo Daujėnų valsčiaus šiaurrytinė dalis. Buvusių miškų, krūmynų ir dirvonų plote (kur XIX a. viduryje tebuvo mažas Židonių užusienis) atsirado daug nedidelių kaimų (Čekiškis, Pulciniškis, Steponiškis ir kt.). Apie jų kaimavietes buvo suformuoti sukultūrinti arimų plotai, naudoti pritaikytos ganyklos. Pobaudžiaviniu laikotarpiu Daujėnų apylinkėse buvo prasidėjęs gana intensyvios vidaus kolonizacijos etapas. Buvusi gan retai apgyvendinta teritorija palaipsniui virto tolygiau įsisavintu agrariniu plotu, kuriame teliko didesnis Moliūnų miško masyvas, nusidriekęs palei Pyvesos upę, ir mažesni miškai valsčiams šiaurrytinėje dalyje. Ankstesnę kaimų tinklo struktūrą (gana izoliuotus kaimų ruožus palei Pyvesą – nuo Vizorių iki Kliuciškių, ir palei Oriją – nuo Girsūdų iki Porijų) papildė teritorijoje tolygiau išsidėsčiusios naujosios gyvenvietės.
1982–1983 m. žemėlapiuose buvo užfiksuota besiklostantis sovietinio režimo formuoto naujojo kaimo modelis – stambesnės pagrindinės gyvenvietės supamos didelių laukų ir kitų masyvų, ištuštinti nuo „kliūčių“ – vienkiemių, kaimaviečių. Iki 1982–1983 m. toks modelis sėkmingai formuotas Daujėnų ir Girsūdų aplinkoje, o aplink Porijus dar buvo likę nemažai vienkiemių ir kaimaviečių liekanų (dalinai likviduotų jau vėlesniais metais).
Sovietmečiu (nuo 1944 m.) prasidėję tradicinio Lietuvos kaimo naikinimo procesai, pakeitę kaimiškąjį gyvenimo būdą, palietę esmingiausius egzistencijos lygmenis, dėl savo ilgametės inercijos tęsėsi ir toliau. Jei 1923 m. Daujėnų valsčiuje buvo 47 kaimai, tai 1974 m. jų tebuvo likę 34. 1986 m. iš apskaitinių duomenų buvo išbrauktos dar 9 gyvenamosios vietovės: Dalinava, Galiniai, Gumbė, Maliupiai, Petraičiai, Pulciniškis, Rukšalaukis, Steponiškis ir Suveizdiškis.
Išnykusiam Pulciniškio kaimui 2018 m. pastatytas paminklinis akmuo. Šios gražios iniciatyvos ėmėsi iš Pulciniškio kaimo kilusio profesoriaus Broniaus Baginsko sūnėnas, buvęs Daujėnų seniūnas, Pasvalio krašte žinomas politikas Vladas Vitkauskas. Paminklinį akmenį pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Už Daujėnų miestelio, prie aplinkkelio į Porijus pastatytame dideliame paminkliniame akmenyje yra užrašas: „Čia buvo Pulciniškių kaimas“. Ant atskiros lentelės iškaltas gražus poeto Pauliaus Širvio eilėraščio posmas: „Tik trumpam, tik sekundėm keliom / Apkabinti norėtųs gimtinę, / Su jos pievom, su giriom žaliom, / Su artojų lūšnelėm šiaudinėm...“

Šaltiniai:
Bitinaitė, Asta. Devyni žmonės gyvena Galinių kaime, kurio… nėra // Darbas. – 2014, geg. 27, p. 3–4.
Varneckienė, Marijona. Medžiai mena išėjusius... // Žaliasis pasaulis. – 2019, bal. 25, p. 1, 2, 11 12.
Buvusio Daujėnų valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas (pagal 1923 m. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenis) [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.versme.lt/daujenai_kaimai.htm [žiūrėta 2020 06 03].
Martynas, Purvinas. Daujėnų valsčiaus kaimų tinklas ir jo raida XIX–XX a. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/4-Purvinas.pdf [žiūrėta 2020 06 03].
Nuotraukos iš Tomos Mikalajūnaitės asmeninio archyvo.

Grįžti Papildyti įrašą