Pasvalio Dievo Motinos Globėjos cerkvė

Pasvalio Dievo Motinos Globėjos cerkvė – buvusi stačiatikių cerkvė yra Nepriklausomybės g. 12, Pasvalyje.
Oficialiai uždaryta 1959 m. Išlikęs medinės cerkvės pastatas be kupolų, su originaliomis eksterjero puošybos detalėmis, aptvertu kiemu. Pasvalio miesto istorinėje dalyje stūksantis cerkvės pastatas ir šventoriaus tvora yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Unikalus objekto kodas – 17100.

Istorija
Pirmoji Šv. Mitrofano cerkvė Pasvalyje 1870 m. įrengta kataliko gyventojo išnuomotame name, buvo Biržų filija. 1903 m. už iždo lėšas pastatyta nauja medinė Dievo Motinos Globėjos cerkvė.
Kadangi po Pirmojo pasaulinio karo cerkvėje ilgai nebuvo pamaldų, 1925 m. Žemaičių vyskupijos kurija siūlė VRM įrengti joje bažnyčią progimnazijos moksleiviams, Biržų apskrities valdyba ketino nugriauti. LSVT ir tikintiesiems prašant, palikta stačiatikiams (LSVT žiniomis, 1927 m. jų buvo 31). Pamaldos atnaujintos 1924 m., klebono neturėjo, jis atvažiuodavo iš Biržų, Gegabrastos.
Po 1863 m. caro valdžios konfiskuota ir perduota šiai cerkvei Vilniaus Kapitulos nuosavybė – apie 2 ha žemės, vandens malūnas – nusavintas bei išnuomotas įvairiems asmenims.
Po Antrojo pasaulinio karo retkarčiais laikytos pamaldos, Gegabrastos filija. 1948 m. rudenį Pasvalio malūno direktoriaus nurodymu išnešus liturginius daiktus supilti grūdai. Oficialiai išregistruota tik 1959 m., bet pamaldų joje nebebuvo (arkivyskupo žiniomis, Pasvalyje tuomet gyveno apie 20 stačiatikių). Apgriauta, be kupolų ir kryžių cerkvė stovėjo malūno, naudojusio jos patalpas sandėliui ir archyvui, kieme.
Apie 1978 m. buvusioje cerkvėje įsikūrė Pasvalio melioracijos statybos valdybos (MSV) pučiamųjų orkestro „Dūdoriaus“ klubas. Jo nariai susiremontavo patalpas, įsirengė apšildymą, pastatė priestatą (iš kiemo pusės). Klube grojo apie 30 orkestrantų, jų vadovas – Algirdas Mikalauskas.
Pastate jau sovietmečiu kaupti nykstančių kaimų pakelių stogastulpiai, koplytstulpiai bei kitos muziejinės vertybės. Jas buvusioje stačiatikių cerkvėje maždaug nuo 1970 m. kaupė kraštotyrininkas Antanas Stapulionis.
Dabartinio Pasvalio krašto muziejaus etnografijos ekspozicijos pagrindą sudaro šio garbaus kraštotyrininko surinkti bei išsaugoti eksponatai.

Šaltiniai:
Bitinaitė, Asta. Per pusę šimtmečio „Dūdoriaus“ orkestrantus gyvenimo virsmai ir džiugino, ir skaudino // Darbas. – 2015, rugpj. 22, p. 1, 3.
Laukaitytė, Regina. Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003, p. 205.
Muziejaus istorija. Pasvalio krašto muziejaus internetinė svetainė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.pasvaliomuziejus.lt/index.php/muziejus/istorija [žiūrėta 2021 01 28].
Pasvalio miesto istorinė dalis. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/ebb7d8d0-17f2-47af-9e8f-63c8640946c8 [žiūrėta 2021 01 28].
Nuotraukos iš Tomos Mikalajūnaitės asmeninio archyvo.