Dokumentas iš parodos „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“, 2017 m. Dokumentą parodai pateikė Ona Urbonavičiūtė, gyvenanti Pasvalio rajono Vilkiškių kaime.

Paminklas partizanui Bronislovui Stašiui-Lapei atidengtas 2016 m. Vileišių sodybvietėje, Banionių kaime, Pumpėnų seniūnijoje.
Vileišių sodybvietėje B. Stašio –Lapės žūties vietą žymi tipinis atminimo ženklas. Dizainerio Romo Navicko sukurtas paminklas daugiausia statomas partizanų žūties, užkasimo vietose. Žuvusiųjų artimiesiems jis tampa savotišku kapu, ypač tada, kai tikroji užkasimo vieta nėra žinoma. Banionių kaime paminklu pasirūpino prieš keletą metų susibūręs Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdis. Daugybė šaunių idėjų ir iniciatyvų gimsta jo nario Algimanto Stalilionio mintyse. Vietos ūkininkas Stanislovas Aleksandravičius atliko techninius darbus.
Nuo 1999 m. visoje šalyje tipiniais ženklais pažymėta jau per penkis šimtus vietų. Valstybinės programos tikslas – parodyti rezistencinio judėjimo mastą visoje Lietuvoje. Ženklai stovi Pasvalyje, Krinčine, prie Čižiškių, Druciškių kaimų. Rezistencijos tyrimų centras inicijuoja ir skatina valstybines institucijas, visuomenines organizacijas ir suinteresuotus asmenis vykdyti programinius įamžinimo darbus.
Paminklą pašventino vyskupas Jonas Kauneckas. Plaikstėsi Pasvalio tremtinių, šaulių vėliavos. Partizano sesuo Janina Stašytė prisiminė tremties dienas. Meninėje dalyje skambėjo Onos Striškienės ir Juozo Braidoko eilės, partizanų dainas atliko mišrus vokalinis Kriklinių ansamblis, vadovaujamas Juozo Beniulio. Padėdamas gėlių Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius išreiškė padėką už išsaugotą laisvės troškimą. Nors ir nelaimėjo, partizanai savo darbą padarė. Dabar mūsų pareiga savo laisvę saugoti ir stiprinti.

Apie partizaną B. Stašį-Lapę
B. Stašys-Lapė gimė 1924 m. Banionių kaime ir vos dvidešimties išėjo į mišką. Priklausė Vyčio apygardos Kriklinių partizanų būriui, kuriam vadovavo Petras Tamošiūnas-Simas. Kriklinių būryje buvo beveik dvi dešimtys vietinių vyrų, kiti iš tolimesnių kaimų, keletas kupiškėnų. 1944 m. Žaliojoje girioje partizanai įsirengė bunkerį ir pavadino jį „Margių prie šermukšnių takelio“ vardu. Bunkeryje nuolat negyventa, tačiau lankėsi ir laikinai apsistodavo keliolika partizanų. Tarp jų ir B. Stašys-Lapė, jau kaip vado pavaduotojas. 1945 m. rudenį enkavedistai bunkerį surado, susirėmime žuvo būrio vado P. Tamošiūno brolis Jonas (slapyvardžiu Vyturys). Kiti partizanai spėjo pasitraukti per atsarginį išėjimą.
B. Stašys-Lapė su būreliu partizanų išsilaikė iki 1951 m. Tuo metu jo tėvas jau buvo lageryje, o mama su trimis vaikais – tremtyje. Beje, sugrįžusi iš tremties ji sulaukė nepriklausomybės ir mirė būdama 97 metų. Lemtingas susidūrimas įvyko rugsėjo 13-ąją Banionių kaime, Vileišių sodyboje. B. Stašio-Lapės palaidojimo vieta nežinoma, žūties vietoje šiandien žaliuoja giraitė, stovi tipinis atminimo ženklas.

Šaltiniai:
Balčiūnaitis, Gražvydas. 1951-ųjų rugsėjis. Drama Banionių kaime // Darbas. – 2016, spal. 6, p. 1–2.
Kraptavičiūtė, Kotryna. Tolimiausi rajono kraštai: Kliuokmaniškis // Darbas. – 2019, gruod. 28, p. 1, 4–5.
Nuotraukos iš Onos Urbonavičiūtės asmeninio archyvo.