Privatūs archyvai
Stasio Velykio archyvas
Stasys Velykis gimė 1961 m. lapkričio mėnesio 10 d. Pasvalio rajono Dvarlaukių kaime.
1969–1980 m. mokėsi Vaškų vidurinėje mokykloje, 1980–1982 m. Vilniaus 47 technikos mokykloje, kurią baigęs įgijo fotografo specialybę. Darbavosi fotografijos srityje individualiai bei Joniškėlio technikume (dabar Joniškėlio I. Karpio žemės ūkio mokykla).
Šiuo metu gyvena Švobiškio kaime. Domisi šiaurinės Lietuvos gyventojų geneologija.
Emilijos Petrauskaitės-Mikalajūnienės archyvas
Emilija Petrauskaitė-Mikalajūnienė gimė 1937 m. liepos 30 d. Pamiškių kaime, Onos ir Jono Petrauskų šeimoje. Baigė Šunkiškių pradinę mokyklą. Dirbo Pervalkų kaimo „Švyturio“ kolūkyje lauko darbininke. Po tėvelio mirties E. Petrauskaitei buvo paskirti du stiprūs arkliai su „panaradu“. Taigi teko dirbti visus sunkius darbus: akmenis rinkti, runkelius vežti, vasarojų gabenti. Tuo metu jai tebuvo tik septyniolika metų. Kolūkio laukuose prabėgo gražiausi jaunystės metai, susipažinta su būsimu vyru Juozapu Mikalajūnu, pradėta kurti šeima.
Dabar gyvena Pervalkų kaime. Puikia atmintimi ir visą gyvenimą kauptais istoriniais faktais apie Pervalkų kaimo apylinkes pasidalijo su kaimynystėje gyvenančia Danute Niurkiene, kuri apie mylimą Pervalkų kaimą yra išleidusi jau dvi knygeles.
Emilija Petrauskaitė-Mikalajūnienė labai mėgsta skaityti pažintines, romantines knygas, megzti artimiesiems kojines, pirštines, šalikus, domisi gėlėmis.
Bronislavos Paliulytės-Kubilienės archyvas
Bronislava Paliulytė-Kubilienė gimė 1940 m. lapkričio 7 d. Dumbliūnėlių kaime, netoli Kriklinių. Baigė Moliūnų pradžios mokyklą, kuri buvo įsikūrusi Karpio dvaro pastate. 1949 m. Krikliniuose buvo įkurta septynmetė mokykla, o Moliūnuose liko tik pradinės klasės, todėl mokslus tęsė Kriklinių septynmetėje mokykloje. Mokėsi siūti. Vėliau gyvenimą tęsė Pervalkų kaime, sukūrė šeimą. Dirbo Pervalkų kaimo „Švyturio“ kolūkyje melžėja. Dirbdama šį darbą ji sulaukė ir pensinio amžiaus.
Bronislava Paliulytė-Kubilienė turi nedidelį ūkelį, mėgsta megzti, siuvinėti, nerti vąšeliu.
Pranciškos Gradinskaitės-Zajarskienės archyvas
Pranciška Gradinskaitė-Zajarskienė gimė 1933 m. lapkričio 17 d. Pervalkų kaime. Užaugo gausioje šeimoje. Baigė Vitartų pradinę mokyklą. Vėliau, kaip ir dauguma Pervalkų kaimo gyventojų, dirbo Pervalkų kaimo „Švyturio“ kolūkyje. Turėjo ūkelį, dar rasdavo laiko rankdarbiams – nerdavo, megzdavo, ypač gražiai mokėjo siuvinėti kryželiu.
Genovaitės Garkalnytės-Čepienės archyvas
Genovaitė Garkalnytė-Čepienė gimė 1958 m. Pervalkų kaime, Marytės ir Jono Garkalnių šeimoje. Baigė Vitartų pradinę mokyklą, dirbo Pervalkų kaimo pieninėje.
Šiuo metu gyvena Pervalkų kaime, buvusioje tėvų sodyboje. Turi savo ūkelį, mėgsta prižiūrėti aplinką.
Emilijos Mikalajūnaitės-Anilionienės archyvas
Emilija Mikalajūnaitė-Anilionienė gimė 1940 m. gegužės 20 d. Aukštikalnių kaime. Baigė Vitartų pradinę mokyklą. Joje veikė 4 skyriai. Vitartų pradinė mokykla buvo įsikūrusi Marijono Chodokausko dvare.
Dirbo Pervalkų kaimo „Švyturio“ kolūkyje melžėja, aktyviai dalyvavo Raudonojo kryžiaus organizacijos veikloje.
Gyvena nuosavame name su sūnaus šeima. Didžiausias pomėgis – rankdarbiai, puoselėja namų aplinką, augina gėles.
Elenos Maldutytės-Krivickienės archyvas
Elena Maldutytė-Krivickienė gimė 1934 m. birželio 22 d. Vaškų kaime. Vaškuose baigė septynias klases, vėliau mokėsi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Dirbo Pervalkų kaimo „Švyturio“ kolūkyje zootechnike, selekcininke.
Šiuo metu gyvena Pervalkų kaime, šalia upės Mūšos. Laisvalaikiu užsiima įvairiais buities darbais, mėgsta auginti gėles ir jas prižiūrėti.
Bronislavo Aiduko archyvas
Bronislavas Aidukas gimė 1926 m. gegužės 18 d. Talačkonių kaime. Buvo antras vaikas šeimoje. Seserys: Eugenija, Zuzana, Adelė, Vanda, Danutė, broliai: Jonas ir Antanas. Baigė keturias klases Talačkonių pradžios mokykloje. Dirbo operatoriumi Pasvalio rajono Talačkonių sviesto gamykloje, kuri priklausė Šiaulių sviesto sūrių pramonės trestui. Gamykla buvo įkurta 1948 m. spalio 1 d. Vėliau dirbo pieno linijų operatoriumi Jurgėnų kolūkyje.
Kunigo Juozapo Mineikio archyvas
Juozapas Mineikis gimė 1895 m. Akšvos kaime, Ylakių valsčiuje, Mažeikių apskrityje. Mokėsi Liepojos gimnazijoje. 1920 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1920 m. gegužės 9 d.
Pirmoji darbo vieta – Alantos parapija. Čia nuo 1920 m. gegužės 11 d. pradėjo eiti vikaro pareigas. 1926 m. 29 d. buvo paskirtas vikaru ir kapelionu į Joniškėlio parapiją, dėstė tikybą Joniškėlio žemės ūkio mokykloje. 1929 m. birželio mėnesį dalyvavo jubiliejinėje ekskursijoje į Romą. 1930 m. gruodžio 16 d. paskirtas dirbti Suvainiškio parapijoje. Vėliau kunigavo Palėvenėje, Papilyje, Smilgiuose, Paįstryje. Kun. J. Mineikis mirė 1959 m. liepos 3 d., palaidotas Paįstrio bažnyčios šventoriuje.
Kun. J. Mineikis turėjo didelį nuotraukų ir atvirukų archyvą. Po jo mirties archyvas perduotas jo seseriai mokytojai Stefanijai Mineikytei. Jai mirus 1995 m. atvirukų archyvas ir dalis nuotraukų atiteko kunigo brolio Boleslovo Mineikio sūnui Gerardui Mineikiui. Kita archyvo dalis atiteko brolio Leono Mineikio anūkei Almai Mineikytei. Jos archyve yra ir Stefanijai Mineikytei priklausančių nuotraukų. Kun. J. Mineikio archyvo nuotraukos – įvairių laikotarpių, nuo kunigavimo metų Joniškėlyje iki paskutinės darbo vietos – Paįstrio. Daugiausia – Joniškėlio laikotarpio. Nuotraukose užfiksuoti įvairūs to meto įvykiai, žmonės, gamtos vaizdai.
Danutės Maslauskienės archyvas
Pasvalio rajono Gulbinėnų krašto bendruomenės pirmininkė Danutė Maslauskienė dokumentų parodai-konkursui „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ (2017 m.) pateikė 16 dokumentų. Dokumentai surinkti iš Gulbinėnų krašto bendruomenės muziejaus. D. Maslauskienė apdovanota už unikalų, istoriškai retą kartografinį leidinį „Karte des Westlichen Russlands“ ir kitus pateiktus dokumentus.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d.
Domicėlės Šulnienės archyvas
Pasvalio rajono Gulbinėnų kaimo gyventoja kraštotyrininkė Domicėlė Šulnienė dokumentų parodai-konkursui „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ (2017 m.) pateikė 3 dokumentus: „Naujokų rezervo liudijimą“, du pažymėjimus, išduotus Bronei Murnikaitei. Apdovanota už domėjimąsi savo krašto istorija ir pateiktus dokumentus.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d.
Juliaus Žagrakalio archyvas
Pasvalio rajono Ustukių kaime gyvenantis kolekcininkas Julius Žagrakalys dokumentų parodai-konkursui „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ (2017 m.) pateikė 39 dokumentus. Apdovanotas už unikalų, istoriškai retą dokumentą „Laiško paruoštuką beraščiams“ ir kitus pateiktus dokumentus.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d.
Onos Urbonavičiūtės archyvas
Pasvalio rajono Vilkiškių kaime gyvenanti Ona Urbonavičiūtė dokumentų parodai-konkursui „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ (2017 m.) pateikė 1 dokumentą. Dokumentas rastas O. Urbonavičiūtės prosenelių sodyboje, Vilkiškių kaime. Apdovanota už unikalų, istoriškai retą dokumentą „Bilietą ginklui savigynai įsigyti. 1910 m.“.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d.
Dokumentą galite peržiūrėti čia
Odetos Rapkevičienės archyvas
Pasvalio rajono Nereikonių kaime gyvenanti Odeta Rapkevičienė dokumentų parodai-konkursui „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ (2017 m.) pateikė 4 dokumentus: J. Švarcmano parašą-kvitą, J. Džiuvės nuomos sutartį, Kauno Notarinio archyvo Biržų aps. 1936 m. pripažinimo aktų knygos pirmykštį išrašą, Viktorijos Savickaitės žemės sklypo planą. Šie dokumentai liudija Odetos Rapkevičienės uošvienės Danutės Rapkevičienės dėdės sodybos pirkimo faktą. O. Rapkevičienė apdovanota už domėjimąsi savo krašto istorija ir pateiktus dokumentus.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d.
Lijanos Vaivadienės archyvas
Pasvalio rajono Nairių kaimo bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Lijana Vaivadienė dokumentų parodai-konkursui „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ (2017 m.) pateikė 20 dokumentų. Apdovanota už istoriškai retą fotografiją „Vaškų bažnyčios choras. 1909 m. rugpjūčio 2 d.“ ir kitus pateiktus dokumentus.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d.
Danutės Ratinskienės archyvas
Pasvalio rajono Grūžių kaimo bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Danutė Ratinskienė dokumentų parodai-konkursui „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ (2017 m.) pateikė 8 dokumentus: 5 vekselius, 3 Vainekonių kaimo gyventojų pasus. Apdovanota už domėjimąsi savo krašto istorija ir pateiktus dokumentus.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d.
Dalios Šešeikaitės-Gasiūnienės archyvas
Daujėnų seniūnijos Dvareliškių vienkiemyje gyvenanti eigulio Jono Šešeikos anūkė Dalia Šešeikaitė-Gasiūnienė parodai-konkursui „Pasvalio krašto žmonių apdovanojimai 1918–1940 m.“ (2018 m.) pateikė 2 eksponatus ir 1 dokumentą: „LR Vytauto Didžiojo ordino medalį, skirtą eiguliui Jonui Šešeikai, 1938 m.“, „Lietuvos nepriklausomybės medalį „PER AMŽIUS BUDĖJĘ – LAISVĘ LAIMĖJOM, PER AUKAS IR PASIŠVENTIMĄ. 1918–1928“, „Lietuvos Respublikos Prezidento aktą Jonui Šešeikai gavus LR Vytauto Didžiojo ordino medalį, 1938 m.“.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto žmonių apdovanojimai 1918–1940 m.“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto galerijoje, nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d.
Laimutės Niauronienės archyvas
Pumpėnų seniūnijos Vilkiškių kaime gyvenanti kario savanorio Kosto Žemaičio anūkė Laimutė Niauronienė parodai-konkursui „Pasvalio krašto žmonių apdovanojimai 1918–1940 m.“ (2018 m.) pateikė 1 eksponatą: „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį „1918–1920 SAVANORIUI“, skirtą kariui savanoriui Kostui Žemaičiui“.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto žmonių apdovanojimai 1918–1940 m.“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto galerijoje, nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d.
Eksponatą galite peržiūrėti čia
Jono Rinkūno archyvas
Joniškėlio seniūnijos Pamažupių kaime gyvenantis Jonas Rinkūnas parodai-konkursui „Pasvalio krašto žmonių apdovanojimai 1918–1940 m.“ (2018 m.) pateikė 1 eksponatą: „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį „1918–1920 SAVANORIUI“.
Parodą-konkursą „Pasvalio krašto žmonių apdovanojimai 1918–1940 m.“ organizavo Pasvalio kraštiečių bendrija su partneriais: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, Pasvalio krašto muziejumi, Pasvalio rajono seniūnijomis ir Pasvalio rajono savivaldybe. Eksponuota Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto galerijoje, nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d.
Eksponatą galite peržiūrėti čia
Kun. Albino Pipiro archyvas
Kunigas, Pasvalio krašto Garbės pilietis (2009), ilgametis Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas (1964–2006) Albinas Pipiras e. bibliotekai „Pasvalia“ padovanojo skaitmeninį dokumentą: Rationalinė psichologija: [kun. A. Pipiro paskaitų konspektų rankraščio sąsiuvinis] / skaito J. Ragauskas. Kaunas, 1946–1947, 95 p.
Dokumentą galite peržiūrėti čia
Egidijos Baranauskienės archyvas
Pasvalio rajono Kraštų kaimo bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Egidija Baranauskienė e. bibliotekai „Pasvalia“ padovanojo skaitmeninį dokumentą: Gustonių kaimo pradžios mokyklos 1923–1924 metų dienyną. Šį dokumentą pateikėja paveldėjo iš savo tėvų.
Trumpa informacija apie Gustonių kaimo pradinę mokyklą: 1923 m. įsteigta Gustonių dviejų komplektų pradinė mokykla. Pirmasis komplektas buvo Gustonyse, o antrasis – Meškalaukyje. Šių mokyklų vedėjas buvo mokytojas Nemečikas, vėliau A. Varnas. Gustonių mokykla veikė pas ūkininkus Jarašūnus, o nuo 1937 m. persikėlė pas Mikoliūnus. 1947 m. Meškalaukio komplektas atsiskyrė, tapo savarankiška mokykla. 1971 m., pertvarkius mokymo programą, Meškalaukio ir Gustonių mokyklose liko po tris klases, jose dirbo po vieną mokytoją. Apie 1979 m. Gustonių pradinė mokykla buvo uždaryta. Šaltiniai: Pasvalio rajono Meškalaukio mokyklos metraštis: [kraštotyrinė medžiaga] / parengė Aldona Cimermanienė, Daiva Norvaišienė. – Meškalaukis. Leidinio apimtis ir metraščio rašymo laikotarpis nėra žinoma. Šį metraštį e. bibliotekai „Pasvalia“ pateikė 2019 m. liepos 12 d. Kraštų kaimo bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Egidija Baranauskienė.
Dokumentą galite peržiūrėti čia
Algimanto Benediktavičiaus archyvas
Kraštietis radioelektronikos inžinierius, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vargonininko Jono Benediktavičiaus sūnus, Algimantas Benediktavičius e. bibliotekai „Pasvalia“ padovanojo daugiau kaip trisdešimt skaitmeninių nuotraukų. Jose užfiksuoti Pasvalio miesto, Petro Vileišio gimnazijos vaizdai ir įsimintinos datos, nuotraukų pateikėjo šeimos gyvenimo akimirkos.
Trumpa biografija. Algimantas Benediktavičius gimė 1945 m. Pasvalyje, vargonininko Jono Benediktavičiaus ir namų šeimininkės Eleonoros Benediktavičienės šeimoje. Šeimoje dar augo sesuo Eleonora, broliai Liudas ir Vytautas, kurie lankė Pasvalio gimnaziją (dabar Pasvalio Petro Vileišio gimnazija). Eleonora Benediktavičienė ne tik rūpinosi namų ruoša, vaikų auginimu, bet ir aktyviai dalyvavo bažnyčios komitetų veikloje, įvairiuose būreliuose, vaidindavo spektakliuose, kurių vienas iš organizatorių buvo jos vyras Jonas Benediktavičius.
Algimantas Benediktavičius 1968 m. baigė Kauno Politechnikos Institutą (dabar Kauno Technikos Universitetas). Dabar gyvena Vilniuje.
Vargonininkas Jonas Benediktavičius atsikraustė į Pasvalį iš Troškūnų (Anykščių r.) 1937 m. ir čia vargonininkavo iki 1949 m. Paskui su visa šeima išvyko gyventi į Šiaulius.
Viktorijos Avižonienės archyvas
2020 m. vasario 18 d. Pasvalio rajono Pervalkų kaimo gyventoja Viktorija Avižonienė e. bibliotekai „Pasvalia“ padovanojo 4 skaitmenines nuotraukas. Jose užfiksuoti V. Avižonienės giminaičiai, vyro Antano Avižonio sesuo, rašytojo Mariaus Katiliškio pirmoji žmona, pedagogė Elizabeta Avižonytė-Vaitkienė.
Trumpa biografija. Viktorija Avižonienė (g. 1942 03 16) gyvena Broniaus Krivicko g. 21, Pervalkų kaime, Pasvalio rajone. Viktorija su veterinarijos gydytoju Antanu Avižoniu susituokė 1963 m., apsigyveno Pasvalio vienkiemyje, Antano tėvo paveldėtame 20 ha ūkyje, visai netoli Mūšos upės. Čia gimė vienintelis jų sūnus Arvydas. Vėliau šeima nusipirko sodybą iš Stankevičių šeimos ir persikėlė gyventi į Pervalkų kaimą. V. Avižonienės vyras Antanas mirė 1998 m., sulaukęs 77 metų, palaidotas Pasvalio miesto kapinėse (II). Našle likusi V. Avižonienė prižiūri savo ūkį, augina gėles.
Onos Laimutės Tindžiulienės (Vasinauskaitės) archyvas
Žymaus agronomo, žemdirbystės specialisto, agronomijos mokslų organizatoriaus, Žemės ūkio rūmų (1940), Dotnuvos bandymų stoties (1945–1953), Lietuvos Žemdirbystės instituto (1956–1965) direktoriaus, Lietuvos Žemės ūkio akademijos mokslo prorektoriaus (1956–1958) ir Žemdirbystės katedros vedėjo (1945–1956 ir 1968–1974), daugelio knygų ir publicistikos straipsnių autoriaus, profesoriaus Petro Vasinausko (1906–1995) duktė Ona Laimutė Tindžiulienė (Vasinauskaitė) e. bibliotekai „Pasvalia“ padovanojo skaitmeninių nuotraukų ir dokumentų, liudijančių P. Vasinausko asmeninį gyvenimą bei profesinę veiklą, rinkinį „Profesoriaus Petro Vasinausko gyvenimo akimirkos nuotraukose ir dokumentuose“. Rinkinį sudaro 167 nuotraukos ir 1 dokumentas.
Nuotraukų ir dokumentų archyvas
Algirdo Stasiūno archyvas
2021 m. vasario 12 d. Pakruojo rajono Gailionių kaimo gyventojas Algirdas Stasiūnas (g. 1961 m.) e. bibliotekai „Pasvalia“ padovanojo 9 skaitmenines nuotraukas.
Šias nuotraukas A. Stasiūnas paveldėjo iš savo tėvo, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kario, Vorkutos lagerių kalinio Jurgio Stasiūno (1920–2004). Jose užfiksuoti J. Stasiūno gyvenimo akimirkos, šeimos nariai, giminaičiai, iš Gailionių kaimo kilęs vyskupas Kazimieras Paltarokas.
Mindaugo Šidagio archyvas
2023 m. sausio 17 d. kariškio, politinio kalinio, ekonomisto-buhalterio, visuomenininko, memuaristo Juliaus Šidagio (1915–2009) sūnus Mindaugas Šidagis (g. 1954 m.) e. bibliotekai „Pasvalia“ padovanojo 33 skaitmenines nuotraukas. Jose užfiksuotos J. Šidagio mokslo metų akimirkos, jo brolis Petras Šidagis su savo klasės draugais, gimtieji namai Girpetriuose, Pazūkų koplyčia, pušalotiečiai kariūnai.
Karininkas Julius Šidagis gimė 1915 m. gruodžio 21 d. Girpetrių k., Pušaloto vslč., Panevėžio aps. 1936 m. baigė Pasvalio Petro Vileišio aukštesniąją komercijos mokyklą. Įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1939 m. rugsėjo 15 d. 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir ištremtas į Norilsko lagerį. Nuteistas 8 metams. 1947 m. birželio 26 d. paleistas iš lagerio kaip atlikęs bausmę, grįžo į Lietuvą. Mirė 2009 m. vasario 13 d. Vilniuje. Palaidotas Pušalote.
